Priešmokyklinis ir pradinis ugdymas

Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2016 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. V- 674 redakcija, Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugsėjo 2 d. Nr. V-779.
Pradinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis 2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-413, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 2433, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. Nr. V-1309 ir gimnazijos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, bei gimnazijos strateginiu planu.
Gimnazija, vadovaudamasi Kauno miesto savivaldybės įstaigų priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 9 d. sprendimu Nr.T-351, priešmokyklinį ugdymą organizuoja pagal 1 modelį, priešmokyklinė grupės veiklos trukmė yra 4 val. per dieną. Organizuojamos vaikų atostogas pagal gimnazijoje nustatytą pradinių klasių mokinių atostogų laiką.
Priešmokyklinis ugdymas yra orientuotas į bendrųjų - vaiko socialinių, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir meninių kompetencijų ugdymą. Kompetencijos ir bendrieji gebėjimai ugdomi integraliai, visos spontaniškos ir organizuotos vaiko veiklos metu, ne tik priešmokyklinio ugdymo grupėje ar kitoje ugdymo vietoje, bet ir renginiuose, sporto varžybose, kelionėse, išvykose, taip pat namuose, šeimoje. Didelis dėmesys skiriamas vaiko emocinio intelekto ugdymui, jo psichoemocinei būsenai.
Visus mokomuosius dalykus 1-4 klasėse moko pradinių klasių mokytojai, išskyrus užsienio kalbą, dorinį ugdymą. Šokį, fizinį ugdymą, muziką gali dėstyti pradinių klasių mokytojas arba šio dalyko specialistas, turintis teisę dirbti su pradinių klasių mokiniais.
Ugdymo sričių/dalykų programų įgyvendinimas:

6.1. Dorinis ugdymas:

6.1.1. tėvai (globėjai, rūpintojai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tikybą;

6.1.2. nesusidarius mokinių grupei etikai arba tikybai mokytis, sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių, ne mažesnė kaip 6 mokiniai;

6.1.3. negalint užtikrinti gimnazijoje pageidaujamos tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos mokymo, mokiniui įskaitomas tikybos mokymas sekmadieninėje mokykloje ar kitoje tikybos mokymo grupėje pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 31 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus. Pasiekimai įskaitomi atlikus atsiskaitomąjį darbą;

6.1.4. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų (globėjų, rūpintojų) parašytą prašymą.

6.2. Kalbinis ugdymas:

6.2.1. mokinių lietuvių kalbos (gimtosios) vartojimo kompetencijos ugdomos per visų dalykų ar ugdymo sričių ugdomąsias veiklas (pvz., naudojant mokomąsias užduotis teksto suvokimo gebėjimams, mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus);

6.2.2. atsižvelgiant į mokinių ugdymosi poreikius, mokiniams turint menką kalbinę patirtį ar esant minimaliems (patenkinamas mokymosi lygis) mokinių pasiekimams, gali būti skiriama 1 papildoma ugdymo valanda per savaitę lietuvių kalbai ugdyti iš valandų, skiriamų mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, jeigu gimnazija turi tam lėšų;

6.2.3. pirmosios užsienio kalbos mokoma nuo antrosios klasės;

6.2.4. tėvai (globėjai) parenka mokiniui gimnazijos siūlomą anglų arba vokiečių kalbą;

6.2.5. 2019-2020 m. m. 2a, 2b, 2c, 3a, 4a, 4b klasėse esant daugiau nei 21 mokiniui, anglų kalbos pamokose klasės dalinamos į 2 grupes.

6.3. Gamtamokslinis ir socialinis ugdymas:

6.3.1. gamtamoksliniam ugdymui įgyvendinti skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Dalis pamokų organizuojamos kitose erdvėse tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (pvz. parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje ar laboratorijose atliekant praktines užduotis;

6.3.2. įgyvendinant mokyklos pasirinktą ekologijos ir aplinkos technologijų ugdymo kryptį 1-4 klasėse skiriama 1 pamoka Gamtamoksliniams tyrimams;

6.3.3. ekologijos ir aplinkos technologijų ugdymas 1-4 klasių integruojamas į visus Bendrosios programos ugdymo dalykus;

6.3.4. socialiniams gebėjimams ugdytis dalį pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos dalykų, vadovavimo klasei laiko, skirti ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).

6.4. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis kaip fizinio ugdymo pamoka):

6.4.1. technologiniam ugdymui skiriama 1/3 dailės ir technologijų dalykui skiriamo laiko;

6.4.2. įgyvendinant šokio programą viena iš trijų fizinio lavinimo pamokų 1 - 4 klasėse skiriama šokiui;

6.5. Matematinis ugdymas:

6.5.1. organizuojant matematinį ugdymą naudojama ne tik Bendrosios programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių bei tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijos, skaitmeninės mokymosi priemonės, EMA, EDUKA mokymosi aplinkos.

6.5.2. Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų, naudojant elektronines pratybas, rengiant projektinius darbus, dalyvaujant neformalaus ugdymo veiklose.

7. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį ir auklėjamąją veiklą integruojama: bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai: Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo ir Gyvenimo įgūdžių ugdymo. Šios programos integruojamos į Bendrosios programos turinį.